ŠVENTĖS SU KRIMINALINIU MOTYVU
Pagal Olego Loginovo versiją.
Sausio 13 d. — Laisvės gynėjų Lietuvoje atminimo diena
(FREEDOM DEFENDERS MEMORIAL DAY IN LITHUANIA)
Sausio 13 dieną Lietuvoje pagerbiami 1991 metais žuvę civiliai, kai sovietų kariuomenė bandė nuversti naują valdžią Lietuvoje po to, kai Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė šalies nepriklausomybę. Tada Vilniuje žuvo 14 žmonių ir buvo sužeista apie 600.
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė apie Respublikos Nepriklausomybės atkūrimą, tačiau SSRS centrinė valdžia šį sprendimą paskelbė prieštaraujančiu Konstitucijai. 1991 metų sausį Lietuvoje prasidėjo nesankcionuotos protesto akcijos, po to į Respubliką buvo permesti specialiųjų pajėgų dalinių, oro pajėgų dalinių kariai, kurie užėmė keletą strateginių objektų. Komunistiniai SSRS lyderiai pagal savo seną įprotį nusprendė užgniaužti kitamaniškumą tankais. Ir susimovėm.
Maištai Sovietų Sąjungoje labai retai pasitaikydavo vardan laisvės ir teisingumo idealų. Taip buvo ir Lietuvoje. Ten «kibirkštimi, iš kurios užsidegė liepsna» tapo reikšmingas 1991 m.sausio 7 d. K. Prunskienės vadovaujamos Lietuvos vyriausybės maisto mažmeninių kainų kilimas. Kitą dieną Vilniaus Civilinis komitetas ir prosovietinė komunistinė organizacija «Jedinstva» surengė mitingą prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pastato, kurio dalyviai pareikalavo panaikinti pagrindinių maisto produktų kainų kilimą, Lietuvos vyriausybės atsistatydinimą ir net pabandė įsiveržti į pastatą. Sausio 9 d. 16 val. prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pastato susirinko daugiatūkstantinė minia, susidedanti daugiausia iš rusakalbių gyventojų atstovų, su šūkiais: «šalin Parlamentą! Tegyvuoja TSR Sąjunga!».
Sausio 10 d. SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas pareikalavo panaikinti antikonstitucinius aktus ir atkurti Sovietų Konstitucijos galiojimą. Sausio 11-osios dieną sovietiniais daliniais buvo užimti Spaudos rūmai Vilniuje, Retransliacinis televizijos mazgas Nemenčinėje, kiti visuomeniniai pastatai.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos vadovybė nusprendė kareivių kelyje pastatyti piliečius ir paragino gyventojus išeiti į gatves ir dalyvauti saugant Aukščiausiosios Tarybos pastatus, radijo centrą, televizijos bokštą, telefono stotis. Tačiau SSRS vadovybė, įpratusi veikti pagal senus modelius, pasiuntė tankus prieš žmones. Atrodo, kad jis tiesiog nežinojo kitų ramybės situacijos receptų.
1991 m. Sausio 13 d.naktį dvi sovietinės šarvuotos technikos kolonos (7-osios gvardijos desantininkai).VDD, remiama grupės «Alfa», nuvyko į Vilniaus centrą, važiuodami visais kelio ruožais. Viena, kaip buvo manoma, buvo nukreipta į daugiatūkstantinės minios apsuptą Parlamentą, kita-į televizijos bokštą, kur taip pat susirinko daug žmonių.
Per mitinguotojų susirėmimus su kariškiais, mėginant užgrobti televizijos centrą, žuvo 13 beginklių piliečių ir grupės «Alfa» leitenantas V. Šatskichas. Po to centrinė valdžia ėmė kratytis ir atakuoti Lietuvos Parlamentą nepradėjo.
Šiame liūdname sovietinės istorijos puslapyje yra daug nesuprantamų dalykų. Pagal oficialią versiją, aukos atsirado dėl sovietų karių šaudymo. Tačiau, pasak buvusio Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko, dvi dešimtys Lietuvos organizacijos «sąjūdis» smogikų šaudė nuo namų stogų į beginklius žmones apačioje. Šią versiją patvirtina faktas, kad nemažai žuvusiųjų buvo sužeisti 1891 m.Mosino šautuvų, kurie buvo nuimti iš sovietų kariuomenės ginkluotės, bet turėjo Lietuvos kovotojų. Šios versijos naudai kalba ir tokio scenarijaus pasikartojimas Maidane, dėl ko mitinguotojai Kijeve patyrė «sakralines aukas» — «dangaus šimtinę». Tokios aukos, matyt, reikalingos revoliucijoms.
Ir vis dėlto, tikriausiai, šaudė ir vieni, ir kiti. Kitas dalykas yra tai, kad šioje situacijoje TSRS vadovybė elgėsi silpnai. Atsakomybės už jėgos panaudojimą neprisiėmė nei SSRS vidaus reikalų ir gynybos ministrai, nei šalies prezidentas Michailas Gorbačiovas, kuris pareiškė, kad «nieko nežinojo» apie šią jėgos akciją, ir jam apie ją buvo pranešta tik ryte. Dėl to Vilniaus OMON kovotojai tapo kraštutiniais dėl šių įvykių.
O įvykiai Lietuvoje tapo būsimų gėlių revoliucijų pranašais. Kalbama, kad Vilniuje 1991 metais tankus ir karius sustabdė daugiatūkstantinė beginklių žmonių minia, kurie stovėjo ant stipraus šalčio dieną ir naktį. Jų vienintelis ginklas buvo daina, todėl atsirado pavadinimas «dainuojanti revoliucija».
Šiandien 8 val. ryto Lietuvos mokyklose, įstaigose ir organizacijose paprastai uždegamos žvakės, simbolizuojančios atmintį, vienybę ir pergalę prieš sovietinius agresorius. O Vilniaus apygardos teismas 2019 metais pripažino buvusį SSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų ir karininkų kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Jie už akių nuteisti laisvės atėmimu.
Bet problema ne tame. Sovietinių vadovų įprotis įspėti nesutinkančius tankus rusų tautai brangiai kainavo. Iš šių vadovų jau nepaklausi, o nepasitikėjimas ir priešiškumas rusams liko.
* Naudojami Vikipedijos ir kitų interneto svetainių tekstai.
*Išversta elektroniniu žodynu. Originalus tekstas rusų kalba ir daug daugiau apie nusikalstamą temą galima pasirinkti pagrindiniame svetainės puslapyje — http://crimerecords.info/
